BULVIŲ SODINIMAS IR AUGINIMAS

Dalinamės patarimais apie bulvių sėklos daiginimą, sodinimą bei tręšimą. Taip pat, keli Vfarm patarimai, kad derlius būtų gausesnis.

Rekomenduojamas bulvių sodinimo laikas – pavasarį, kai dirva sušyla iki +6/+8C laipsnių. Rekomenduojame nesodinti bulvių į labai drėgną žemę, laikytis ~70 cm atstumo tarp vagų ir 30-35 cm atstumo tarp gumbų. Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. Jei žemė lygi, darykite negilias vagutes ir sudėkite gumbus taip, kad viršutinė bulvių pusė būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu, kai žemę išlyginate.

Sėklinių bulvių jokiu būdu negalima pjaustyti. Perpjautas ir tokiu būdu sužalotas gumbas bus silpnas, jautrus visoms dirvos ligoms ir kenkėjams, nes neturės toje vietoje apsaugos nuo išorinių veiksnių (odelės). Tokio gumbo dygimo energija sumažėja perpus, nes mažesnis gumbo akučių skaičius išleidžia mažiau produktyvių daigų, kurie augins ženkliai mažesnį būsimą derlių.
Sodinimo metu taip pat patariame saugoti pradygusius gumbų daigelius, kad jie nenulūžtų.
Daugelis ankstyvųjų veislių yra jautrios metribuzinui (herbicidams), todėl, atsižvelgiant į dirvos drėgnumą, šias augalų apsaugos priemones naudokite bulvėms nesudygus.

Bulvių daiginimas siekiant ankstyvesnio derliaus. Norint sudaiginti bulves, jas reikia išberti į plastmasinę arba medinę daržovėms skirtą dėžę ir tolygiai paskleisti. Bulvėms sudygti reikalinga 18-20 laipsnių šilumos temperatūra ir 80-90 proc. drėgnumas. Geriausia daiginti šiltnamyje arba kitoje gerai vėdinamoje patalpoje. Daiginti reikėtų 3-6 savaites tai yra tol, kol bulvių daigeliai pasiekia 2-3 cm. Norint dar labiau paankstinti bulvių derlių, galima naudoti durpių substratą. Pastarojo reikia išberti į dėžę 5-10 cm, o ant viršaus uždėti bulvių gumbus. Po 6 savaičių, kai daigai paauga iki 10-12 cm aukščio, sudygusias bulves su durpių substratu galima perkelti į dirvą.

Tai ypač ankstyvos veislės, tokios kaip Colomba, Primabelle, Adora. Daiginimo nemėgsta vėlyvesnės veislės, tokios kaip Laura, - jei jos daigeliai nusilaužo sodinimo metu, augalai pradeda dygti netolygiai.

Tinka iš esmės visos gerai išdirbtos ir sukultūrintos dirvos. Bulvės laikomos lengvesnių dirvų augalais, tad tinka priesmėlis, priemolis, durpinis dirvožemis. Bulvių šaknys sunaudoja žymiai daugiau dirvoje esančio oro nei kokie kiti augalai. Trūkstant deguonies, gumbai prastai bręsta. Ypač sunkiose dirvose bulvės auga gerai tik tuomet, kai sodinamos į gerai išdirbtus, organinėmis trąšomis pritręštus arimus. Drėgmės balansas itin svarbus augantiems augalams, todėl siūlome vengti smėlėtų vietovių, nes sausros metu dirva tiesiog išdžiūsta. Bulvės taip pat nepakenčia šlapios ir šaltos dirvos.
Pasirenkant tinkamą dirvožemį didelę reikšmę turi priešsėliai ir sėjomaina, nes bulvės gali būti sodinamos į tą pačią dirvą tik kas tris arba netgi kas keturis metus.
Dirvožemio rūgštingumas (pH) – kitas svarbus faktorius, lemiantis bulvių gumbų kokybę. Rekomenduojama vengti šarminių dirvožemių, kuriose gumbai rauplėjasi.

Sėklinių bulvių kategorija yra kokybės klasė, nustatoma pagal sėklinių bulvių dauginimo kartas, tai yra reprodukcijas. Populiariausia yra vadinama „pirmo atsėlio” – sertifikuota kategorija A. Antro atsėlio sertifikuotos sėklinės bulvės dauginamos iš pirmo atsėlio ir yra paskutinė žemiausia sėklinių bulvių kategorija B, kuriai taikomi žemiausi kokybiniai reikalavimai. A ir B klasių augalo pasas – etiketė – yra mėlyna. Ją išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba sertifikuojant siuntą kartu su sertifikatu, pagrindžiančiu sėklos kilmę pagal privalomuosius kokybės reikalavimus. Augalo pasas tai – dokumentas, kuris užtikrina reguliariai atliekamą fitosanitariną augalo kontrolę, jog gumbų neužkrėstumą kenksmingais organizmais ir atitinka sėklai keliamus minimalius kokybės reikalavimus. Plačiau apie tai skaitykite: http://www.vatzum.lt/uploads/documents/fitosanitarija/lankstinukai/augalo_pasas_2017.pdf

Šios bulvės nėra laikomos sėkline dauginamąja medžiaga. Tokios bulvės ne tik nėra patikrintos pagal sertifikuojamų ir tiekiamų į rinką sėklinių bulvių reikalavimus, bet ir gali Jums duoti prastą derlių, užkrėsti nežinomomis ligomis šalia esantį gerą pasėlį.

Virusinių ligų pažeisti (ir išsigimę) gumbai

Auginant sėklinių bulvių pasėlį sertifikavimui, tikrinamas dirvožemis, kuris turi būti neužkrėstas auksiniu bulviniu nematodu, kolumbiniu galiniu nematodu, stiebiniu bulviniu nematodu, klastinguoju galiniu nematodu ir blyškiuoju bulviniu nematodu. Bulvių gumbai sėklai turi būti neužkrėsti bulvių žiedinio puvinio sukėlėju, bulvių rudojo puvinio sukėlėju, bulvių gumbų verpstiškumo viroidu, bulvių vėžio sukėlėju. Juodąja kojele užkrėstų augalų skaičius neturi viršyti 2 proc. aprobuojamo pasėlio ploto; augalų, turinčių mozaikos ir lapų susisukimo viruso požymių, skaičius neturi viršyti 2 proc. aprobuojamo pasėlio ploto; netipiškų veislei ir kitų veislių augalų skaičius neturi viršyti 0,2 proc. aprobuojamo pasėlio ploto. Sertifikuotų A klasės augalų palikuonių, užsikrėtusių PVY ir PLRV, skaičius neturi viršyti 8 proc. (B klasės – 10 proc.).
Bulvių pasėlis ir bulvių gumbai, kurie neatitinka šių ir kitų reikalavimų, yra nesertifikuojami ir netinkami dauginimui.
(https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.87E12FF5481E/asr)

Mažiau yra daugiau, tad kasmet sodinkite sertifikuotas sėklines bulves.

Nerizikuokite!

Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus, žemes apkaupkite 3-4 kartus, tačiau nepažeiskite ūglių. Jei kaupsite kauptuku, tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles.
Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais. Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. Priklausomai nuo kritulių dažnumo, bulves nuo maro purkškite maždaug kas 10-14 dienų, pradedant nuo Joninių (birželio 24 d.).
Jei augalus itin puola kenkėjai, vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščias ir jas sunaikinkite. Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą sandėliavimui turi gerai subręsti (odelė turi nesilupti), todėl virkščias nupjauti ir pašalinti iš tarpuvagių patariame 3 savaites prieš derliaus nuėmimą.

Jei norite bulves išlaikyti per žiemą, rekomenduojame:

    • bulves kasti tuomet, kai jų žievė yra tvirta, nesilupa;
    • nuimti derlių esant sausam orui ir žemesnei nei +20C temperatūrai;
    • prieš sandėliuojant įsitikinti, kad gumbai yra sausi;
    • sandėliuoti tamsioje vėsioje neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje;
    • pasirūpinti, kad sandėliavimo temperatūra būtų apie +2/+6C šilumos (jei sandėliavimo temperatūra žemesnė, bulvės pradeda išskirti cukrų, kepant geria daugiau aliejaus, turi salstelėjusį skonį; jei temperatūra aukštesnė, gumbai pradeda dygti ir vysti).

    Mūsų vertinimu, geriausiai išsilaiko vėlyvesnės brandos veislės, tokios kaip Melody, Karelija, Campina, Queen Anne. Pastarosios turi ilgo žiemojimo savybių, nes išlaiko ilgą ramybės periodą. Nepaisant to, svarbu sandėliavimo metu užtikrinti tinkamą temperatūrą, vėdinimą ir drėgmę.

    Visos sėklinių bulvių veislės yra fasuojamos į vieną pagrindinę frakciją - 35/55 mm. Didžiausi gumbai turi išlįsti per kvadratinę 55 milimetrų akį, o mažiausi - neiškristi per 35 milimetrų kvadratinę akį. Stambi frakcija 55/60 mm arba mažesnė frakcija 28/35mm yra nestandartinės ir tiekiamos esant pagrindinės frakcijos trūkumui. Sėklinių bulvių ruošimas ir fasavimas vyksta mechanizuotai, todėl, remiantis teisės aktais, iki 3% visų gumbų sėklinių bulvių pakuotėse gali neatitikti šių dydžių.
    Vidutinė skaičiuojama sodinimo norma standartinei frakcijai (35/55mm) yra 2,5 – 3,0 tonos vienam hektarui, arba 2500 – 3000 kg - 100 arų; mažajai frakcijai (28/35 mm) - ~1 tona vienam hektarui; didžiajai frakcijai (55/60mm) – 4,0 – 4,5 tonos vienam hektarui.

    Kiekvienais metais rekomenduojame įsigyti sertifikuotas sėklines bulves. Užtenka vienerių metų nekokybiškos dirvos ir šalia ligotų pasėlių, kai po metų užaugintas derlius naudojamas sėklai bus nekokybiškas, o dar po metų ar kitų duos ženkliai prastesnį derlių. Kai bulvės „išsigimsta“, gumbai tampa labai jautrūs ligoms, pasireiškia įvairūs defektai, suskilinėjimai ir puviniai, sumažėja derlingumas, keičiasi bulvių skonis, gerokai prasčiau žiemoja ir pūva sandėlyje. Jei norite kokybiško ir gausaus derliaus, patariame atsinaujinti sėklą kiekvienais metais. Jokiu būdu nesodinkite atnaujintos sėklos kartu su nepatikrinta, galimai užkrėsta įvairiomis ligomis ūkine sėkla.

    Jokiu būdu pavasarį bulvių tręšimui nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų. Bulvėms kompleksiškai būtinos azoto, fosforo ir kalio trąšos (N, P, K) su įvairiais mikroelementais, kuriomis tręšti reikia sodinimo metu, vėliau, esant poreikiui (pažeidus šalnoms, užklupus stichinėms sausros ir pan.), galima naudoti mineralines trąšas.
    Atkreipkite dėmesį į tai, kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui, kokybei ir sandėliavimo savybėms. Trąšas pagal naudojamų produktų normas ir rekomendacijas berkite šalia gumbo.

    Patariama rinktis kuo ankstyvesnes veisles, kad būtų pakankamai laiko subrendimui ir neužpultų kenkėjai ar maras. Svarbu paminėti, kad yra labai mažai veislių, kurios atsparios marui.
    Pateikiame veisles, kurios rekomenduojamos auginti ekologiškai (žymimos EKO), nuoroda: https://seklinesbulves.lt/bulviu-veisliu-palyginimas.
    Auginant vėlyvesnes veisles, visada išlieka rizika, kad joms daugiau ar mažiau pakenks agresyvios maro sporos.

    Pavojingiausia liga bulvėms yra bulvių maras, nes ji pažeidžia visas augalo dalis, nuo daigų iki gumbų.

    Požymiai. Pirmieji maro požymiai pasirodo ant lapų – mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės.Vėliau pastarosios plečiasi. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose, atsiranda baltas pūkuotas pelėsis iš grybo sporangių ir sporangiosporų – tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas. Palankiomis sąlygomis liga plinta ir vystosi labai greitai, lapai apmiršta, juoduoja ir augalai žūsta. Priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pasirodo po 4-10 dienų, palankiu oru – net po 3 dienų. Lietaus metu, grybo sporos nuplaunamos į dirvą ir patenka į gumbus.

    Bulvių maras

    Apsauga. Bulvių pasėlius galima apsaugoti nuo maro taikant profilaktines priemones, auginant atsparias veisles, nupurškus tinkamu laiku ir tinkamais fungicidais. Tinkamai naudojant kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės saugomos nuo maro visą vegetacijos laikotarpį. Labai svarbu nesuvėlinti pirmo fungicidų purškimo.

    Rekomenduojame:
    • pirmiems purškimams ankstyvais bulvių vystymosi tarpsniais, kai lapija dar nėra vešli, kas 5-10 dienų naudoti kontaktinius fungicidus;
    • sparčiausio bulvių augimo metu purkšti sisteminiais fungicidais, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus kas 10-14 dienų;
    • po žydėjimo, vyraujant palankioms maro sukėlejui oro sąlygoms, kas 5-10 dienų purškti kontaktinių ir translaminarinių fungicidų mišiniais;
    • po žydėjimo, esant nepalankioms ligai plisti sąlygoms, kas 7-10 dienų purškti kontaktiniais fungicidais.
    Paskutiniams puškimams rekomenduojame naudoti efektyvius gumbų fungicidus nuo maro. Bulvienojų naikinimas cheminiu būdu prieš derliaus nuėmimą taip pat yra viena iš gumbų apsaugos nuo maro priemonių.

    Rekomenduojame naudoti Infinito. Pateikiame nuorodą į aprašymą: https://www.cropscience.bayer.lt/produktai/fungicidai/infinito

    Kolorado vabalai naikinami purškiant bulves sisteminiais ar kontaktiniais insekticidais. Juos geriausia naudoti tuomet, kai pasirodo jaunos vabalų lervos. Nupurškus laiku, dažniausiai užtenka 1 purškimo.

    Kolorado vabalo kiaušinėliai ir kolorado vabalai

    Rekomenduojame naudoti Decis Mega insekticidą, nuoroda į aprašymą: https://www.cropscience.bayer.lt/produktai/insekticidai/decis-mega

    © Visos teisės saugomos. Visas turinys, įskaitant tekstą, vaizdus, grafiką ir vaizdo įrašus yra www.seklinesbulves.lt interneto svetainės nuosavybė. Svetainės turinį (ar jo dalį) draudžiama kopijuoti, platinti, keisti arba leisti naudoti trečiosioms šalims komerciniais tikslais be savininko sutikimo.