Kasdami bulves dažnai stebimės: vienos – lygios, švarios, taisyklingos formos, kitos – su įtrūkimais, išaugomis, dėmėmis ar net tuščiavidurės. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai atsitiktinumas arba augintojo klaida, iš tiesų dauguma gumbų defektų turi labai konkrečias priežastis. Jas lemia oro sąlygos, dirva, mityba, ligos ir, ne mažiau svarbu – bulvių veislė.

1. Rauplės – kai bulvė sveika, bet atrodo „purvina“

Paprastosios rauplės – viena dažniausių priežasčių, kodėl bulvės praranda prekinę išvaizdą. Ant gumbų susidaro šiurkštūs, kamštiniai pažeidimai.

Rauplių atsiradimą skatina:

• sausros gumbų mezgimo metu,
• lengvos, greitai įšylančios dirvos,
• aukštesnis dirvos pH,
• jautrios veislės.

Svarbu pabrėžti: rauplės neturi įtakos skoniui, tačiau stipriai mažina bulvių patrauklumą vartotojui ir perdirbėjams.

🔎 Veislių skirtumai

• Vineta – labai populiari, tačiau sausais metais dažniau parodo rauplių požymius.
• Karelia, Esmee, Melody – pasižymi geresne tolerancija rauplėms, todėl net sudėtingesnėmis sąlygomis gumbai išlieka lygesni.
• Queen Anne – vertinama dėl labai lygios odelės, tačiau reikalauja tolygesnio drėgmės režimo.

2. Rizoktonija – „juodos dėmės“, kurios nenusiplauna

Rizoktonija (Rhizoctonia solani) – viena pavojingiausių gumbų išvaizdą gadinančių ligų. Ant gumbų susidaro juodi skleročiai, primenantys prilipusią žemę, tačiau jie nenusiplauna vandeniu.

Kas ją lemia?

• užkrėsta, nesertifikuota sėkla,
• šalta ir drėgna dirva sodinimo metu,
• per ankstyvas sodinimas.

🔎 Veislių pastebėjimai
Visiškai atsparių rizoktonijai veislių nėra, tačiau:

• Colomba ir Camelia pasižymi tolygesniu ankstyvu augimu, todėl mažiau nukenčia nuo daigų pažeidimų,
• Esmee, Fabricia – auginamos iš sertifikuotos sėklos dažniau formuoja švarius, tvarkingus gumbus.

3. Pakartotinis augimas ir išaugos – kintančių oro sąlygų pasekmė

Netaisyklingos formos gumbai, „ragai“, ataugos – tai pakartotinio augimo (angl. secondary growth) pasekmė.

Kodėl taip nutinka?

• ilga sausra vegetacijos metu,
• po jos – staigus lietingas periodas,
• gumbų augimas sustoja ir vėl atsinaujina.

🔎 Veislių reakcija skiriasi

• Twister, Prada – greitai augančios veislės, jautresnės drėgmės svyravimams.
• Esmee, Alouette – geriau pakelia sausrą, todėl rečiau formuoja antrinius gumbus.
• Vėlyvesnės veislės paprastai labiau linkusios į šias deformacijas nei ankstyvos.

4. Odelės įtrūkimai ir tinkliškumas

Kai po sausros bulvės gauna daug drėgmės, gumbų audiniai plečiasi per greitai, o odelė nespėja prisitaikyti – ji trūkinėja.

Tokie gumbai:

• prasčiau laikosi,
• tampa jautresni puviniams,
• praranda prekinę vertę.

🔎 Dažniau pasitaiko:

• dirvose, gausiai patręštose azotu,
• veislėse su greitu gumbų augimu.

5. Sausvidurė – nematoma problema

Sausvidurė – tai tuščios ertmės gumbų viduje, kurios dažnai pastebimos tik perpjaunant bulvę.

Priežastys:

• per intensyvus augimas,
• per didelis azoto kiekis,
• labai derlingos dirvos.

🔎 Veislės su tolygesne vidine struktūra, tokios kaip Melody, Esmee, Queen Anne, rečiau susiduria su šia problema.

6. Patamsėjęs minkštimas – ne visada veislės kaltė

Minkštimas gali tamsėti:

• dėl mechaninių pažeidimų,
• dėl blogo sandėliavimo (deguonies trūkumo),
• dėl kalio trūkumo arba azoto pertekliaus.

Pastebėta, kad daug krakmolo turinčios veislės yra jautresnės minkštimo patamsėjimui.

Kodėl perdirbėjai taip vertina „gražias“ veisles?

Plovimui, skutimo linijoms ir pakavimui ypač svarbu:

• lygi odelė,
• vienoda forma,
• nedaug akučių.

Todėl perdirbėjai dažnai renkasi tokias veisles kaip:

• Esmee, Queen Anne, Camelia, Fabricia, kurios turi puikią prekinę išvaizdą ir mažesnius nuostolius.

Kai bulvė atrodo „negraži“, dažniausiai tai nėra viena klaida, o keleto veiksnių sutapimas:

• oro sąlygos,
• dirvos savybės,
• tręšimas,
• ligos,
• ir galiausiai – veislės genetika.

Pasirinkus tinkamą veislę ir suprantant jos reakciją į aplinką, galima iš anksto sumažinti riziką ir užauginti ne tik gausų, bet ir gražų derlių.